Pirmas arrow Medžioklės būdai ir priemonės
Medžioklės būdai Spausdinti El. paštas
Įrašė Vaidas Sabaliauskas   
Šeštadienis, 2007 gruodžio 29

Su varovais, - kai žvėris ir paukščius link medžiotojų, stovinčių linijoje bei jos flanguose ir ties žvėrių takais arba esančių tam skirtuose bokšteliuose, gena varovai su medžiokliniais šunimis arba be jų.

Su šunimis, sulaikančiais šernus - kai vieni medžiotojai stovi linijoje arba ties žvėrių takais, kiti su šunimis, mokančiais sulaikyti šernus, varo žvėris. Leidžiama varyti ne daugiau kaip trims medžiotojams. J šunų sustabdytus šernus turi teisę šauti varyme dalyvaujantis medžiotojas, turintis žodinį medžioklės vadovo leidimą tą daryti, gerai žinantis kitų medžiotojų bei varovų buvimo vietą ir užtikrinantis jų saugumą.

Su urviniais šunimis - urvuose lapes, mangutus, barsukus, bebrus (po medžioklės būtina sutvarkyti prakastą urvą), taip pat su šunimis, gaudančiais mangutus, lapes, kiškius.

Iš bokštelio, - kai tykojama kanopinių žvėrių, vilkų, lapių, kiškių. Tamsiuoju paros metu tykojamus kanopinius žvėris galima apšviesti medžiokliniu prožektoriumi.

"Grandine", - kai grupė medžiotojų, sustoję linija, eina per lauką.

"Katilu", - kai medžiotojai eina apsupę tam tikrą laukų plotą.

Sėlinant, - kai prieinama prie medžiojamo žvėries ar paukščio, privilioto vilbyne arba sustabdyto medžioklinio šuns.

Sėlinant, - kai medžiojami paukščiai išbaidomi su šunimis. Vandens paukščiai medžiojami iš valties, taip pat jų tykojant ir juos viliojant. Jerubės, slankos, karveliai medžiojami jų tykojant, juos viliojant. Rekomenduojama paukščius medžioti tik su šunimis.

Su plėšriaisiais paukščiais (pėsčiomis, raitomis).

Spąstais - vilkus, lapes, mangutus, kiaunes, audines, šeškus, bebrus ir ondatras.

Viliojant su krykštėmis - didžiųjų ančių gaigalus.

Selekcinė kanopinių žvėrių medžioklė

Pagrindinis selekcinės medžioklės tikslas - išlaikyti ir pagerinti kanopinių žvėrių kokybę. Selekcinės medžioklės metu pirmiausia medžiojami ligoti, traumuoti, nusenę, .silpnai fiziškai išsivystę žvėrys bei patinai su nenormaliais arba silpnais ragais. Ypač didelis dėmesys kreipiamas į patinų atranką, Pagal kokybę ir reikšmę medžioklės ūkiui patinai skirstomi į perspektyvius ir medžiotinus. Medžiotini patinai savo ruožtu dar skiriami į selekcinius (atrankinius) ir elitinius (normaliai išsivystę trofėjinės bandos žvėrys).

Perspektyvūs patinai, tai nepasiekę trofėjinės brandos žvėrys, kurie savo amžiaus grupėje turi vidutinius arba didesnius už vidutinius kūno masę ir ragus arba iltis (briedžiai iki 7, taurieji elniai iki 9, stirninai iki 5, danieliai iki 7, muflonai ir šernai iki 6 metų amžiaus).

Medžiotini patinai, tai silpnai fiziškai besivysiantys, trofėjinės brandos (nepriklausomai nuo jų kokybės) bei nusenę žvėrys.

Selekciniai patinai. Atsiliekantys savo amžiaus grupėje nuo vidutinio lygio kūno mase arba turintys silpnai išsivysčiusius bei nenormalius ragus (iltis) žvėrys. Nevertingi trofėjinės brandos žvėrys (8 - 10 m. amžiaus briedžiai, kurių ragų masė mažesnė kaip 6 kg, 10 - 12 m. taurieji elniai, kurių ragų masė mažesnė kaip 5 kg, 6 - 7 m. stirninai, kurių ragų masė mažesnė kaip 300 g, 8 - 10 m. danieliai, kurių ragų masė mažesnė kaip 2 kg., 7 - 8 m. muflonai, kurių ragai vertinami mažiau kaip 185 balais ir 7 - 8 m. šernai, kurių iltys vertinamos mažiau kaip 110 balų. Nusenę žvėrys (briedžiai ir danieliai nuo 11 m., taurieji elniai nuo 13 m., stirninai nuo 8 m., muflonai ir šernai nuo 9 m. amžiaus). Ligoti ir traumuoti žvėrys.

Elitiniai patinai. Normaliai fiziškai išsivystę trofėjinės brandos žvėrys (8 - 10 m. amžiaus briedžiai, kurių ragų masė 6 ir daugiau kg, 10 - 12 m. taurieji elniai, kurių ragų masė 5 ir daugiau kg, 6 - 7 m. stirninai, kurių ragų masė 300 g. ir daugiau, 8 - 10 m. danieliai, kurių ragų masė 2 kg ir daugiau, 7 - 8 m. muflonai, kurių ragai vertintini 185 ir daugiau balų ir 7 - 8 m. šernai, kurių iltys vertinamos 110 ir daugiau balų).

Selekcinės medžioklės metu labai svarbu nustatyti gyvo žvėries amžių ir įvertinti jo selekcinius požymius. Selekcinius patinus reikia stengtis išmedžioti prieš rują, kad jie savo blogų savybių neperduotų palikuonims. Elitiniai žvėrys, atvirkščiai, medžiojami po rujos.

Sumedžiotų žvėrių ragai turi būti tinkamai paruošti ir kartu su apatinio žandikaulio dešiniąja puse (amžiaus nustatymui) pateikiami kasmetinėms medžioklės trofėjų apžiūroms, kuriose nustatoma sumedžioto žvėries kategorija.

Gyvūnų elgsenos panaudojimas juos medžiojant

Žinant gyvūnų elgseną medžioklė būna sėkmingesnė, mažiau lieka nesurastų sužeistų žvėrių ir paukščių.

Aktyvumas paroje. Gyvūnų aktyvumas dažniausiai susietas su maitinimusi. Dauguma žvėrių aktyvūs tamsiuoju paros metu. Šernai, taurieji elniai ir stirnos vakarais išeina ganytis į pamiškes ir laukus, o ryte grįžta į mišką poilsiui. Netrikdomi kanopiniai žvėrys, ypač muflonai ir stirnos, aktyvūs ir dieną. Laukinės antys dieną praleidžia atviresniuose vandens plotuose, o vakare skrenda maitintis į seklius vandenis, pelkes, žemės ūkio kultūras. Žąsys, atvirkščiai - naktį praleidžia atviruose vandens plotuose, o ryte skrenda maitintis į pievas ir želmenis, leidžiantis saulei sugrįžta atgal į vandens telkinius. laukiniai karveliai naktį praleidžia pamiškių medžiuose, o ryte būriais skrenda maitintis į javų laukus, ražienas. Žvėrių išėjimo iš miško, paukščių perskridimo ir maitinimosi vietomis pasinaudojama juos medžiojant.

Ruja. Rujos metu žvėrių elgsena labai pasikeičia, padidėja jų aktyvumas dienos metu. Tauriųjų elnių patinai savo buvimu vietą išduoda riaumojimu, briedžiai - "stenėjimu", o stirninai - "lojimu". Tai akustinis patinų užimtos teritorijos žymėjimas. Šie žvėrys savo teritorijoje palieka ir optines žymes, ragais aptrindami ir aplaužydami medelius, kapstydami kanopomis žemę. Rujos garsai, paliktos žymės palengvina medžiotojui nustatyti žvėrių buvimo vietą, o imituojant vilbyne rujos garsus, ir sumedžiojimą.

Tuoktuvinis elgesys. Paukščių elgsena tuoktuvių metu pasinaudojama medžiojant pavasarį slankas ir didžiųjų ančių gaigalus. Slankos medžiojamos vakare ir ryte jų tuoktuvinio traukimo metu. Dažniausiai skraido patelių ieškantys patinėliai savotiškai kvarkdami ir cipsėdami. Gaigalai pavasarį medžiojami priviliojant juos su krykštė. Imituojant švilpuku virbės balsą, galima ją sumedžioti rudeninių tuoktuvių metu.

Reakcija į sužeidimą. Sužeistas žvėris stengiasi pabėgti, bet nepersekiojamas netrukus atsigula ir po kiek laiko arčiau prisileidžia medžiotoją. Sužeisti ir nukritę ant žemės paukščiai pabėga ir slepiasi augalijoje, o sužeista ir nukritusi ant vandens antis labai dažnai paneria po vandeniu, paskui išplaukia į sausumą ir slepiasi pakrantės sąžalynuose.

Iš žvėries reakcijos po šūvio galima spręsti apie jo sužeidimo charakterį ir net orientuotis, kurią kūno dalį ar organus pažeidė kulka arba šratai. Elninis žvėris, kuriam kulka pataikė į širdį arba plaučius, pasistoja ant užpakalinių kojų, greitai nubėga su nuleista galva ir netrukus žūsta. Kulkai kliudžius į pilvo sritį, žvėris "prisėda" ant užpakalinių kojų arba jomis paspiria ir susikūprinęs nubėga. Nepersekiojamas žvėris netrukus atsigula. Pataikius į koją žvėris klypteli ir pabėga. Netrukus atsigula. Jei žvėris po šūvio krenta vietoje ir spardosi visomis kojomis, dažniausiai jam būna pažeistos stuburo slankstelių ataugos. Žvėris netrukus atsistoja ir pabėga.

Dažnai ir smulkieji žvėrys, mirtinai sužeisti, dar gali bėgti, todėl labai svarbu pašautą žvėrį kuo ilgiau stebėti. Peršauta krūtine bėgdamas kiškis prieš nukrisdamas padaro keletą savotiškų šuolių, o sužeistas į pilvą arba kepenis - susikūprina, sulėtina bėgimą.

Sužeistu sparnu fazanas arba kurapka, nukritę ant žemės, pabėga ir pasislepia. Jei po šūvio "nukamba" paukščio kojos, šratai bus pažeidę pilvo sritį, paukščio skridimo aukštis žemėja ir jis krenta ant žemės. Peršautais plaučiais, ar šratui pataikius į akį, paukštis dažnai staiga pradeda kilti aukštyn, bet netrukus krenta ant žemės.

Draudžiami Lietuvoje medžioklės būdai

Draudžiama rinkti kiaušinius, ardyti lizdus ir urvus (išskyrus Medžioklės taisyklėse numatytus atvejus, (žiūr. 2.4., 6.3.), bebrų ir ondatrų namelius ir užtvankas (išskyrus tuos atvejus, kai bebrai ir ondatros gaudomi), dūmais rūkyti žvėris iš urvų, statyti kilpas.

Draudžiama medžioti žvėris ir paukščius, kurie gelbstisi nuo potvynio, gaisro, bado ir kitų stichinių nelaimių, naudoti medžioklėje nuodus, masalui gyvus žvėris ir paukščius.

Draudžiama medžioti iš oro transporto priemonių, vaikantis ir pasivejant žvėris ir paukščius automobiliais bei kitomis transporto priemonėmis, šaudyti iš transporto priemonių, taip pat šviečiant prožektoriais (išskyrus Medžioklės taisyklėse numatytą atvejį), šaudant naktį naudoti medžioklėje elektroninius optinius ir lazerinius taikiklius.